- sustembti
- 2 sustem̃bti intr. 1. Ser, NdŽ, Iš išaugus į stambus, peraugus sukietėti: Sustem̃bus žolė – jau nenori ėst Dkš. Žolė sustembo, subrendo, jos stiebai pabaigė augti Ss. Kai motiejukai peržydi ir pradeda nokt, tai sustem̃bsta kambliai, kad paskui gyvuliai ėst nenori J.Jabl(Mrj). Rūgštynės tol geros virt, kol dar nesustem̃busios Stak. Dobilai tokie sustem̃bę, nė karvės nenora beėsti Slnt. 2. Kal sutvirtėti, suaugti: Saugokiamos tiktai, idant nesustembusios šaknelės nesudžiūtų nu oro ir nesuruktų S.Dauk. Sustem̃bo šaknys, sukietėjo J. 3. surambėti: Slanius kojas tur teip sustembusias ir suaugusias, jog palenkti jų mažne nebgal P. Senas jau, kaulai sustem̃bę Šl. 4. J.Jabl(Mrj) pasidaryti sustirusiam, nejudriam (apie žmogų). 5. suaugti, subręsti: Jonas jau sustem̃bo Stak. Dideli atsitikimai užklupo jį jau sustembusiu žmogumi prš. \ stembti; įstembti; išstembti; nustembti; pastembti; prastembti; sustembti
Dictionary of the Lithuanian Language.